Skendimas yra viena iš trauminių patirčių, kuriose laikas vaidina lemiamą vaidmenį. Kasmet vandens telkiniuose įvyksta daugybė nelaimingų atsitikimų, kurių pasekmės gali būti tragiškos, jei šalia esantys žmonės nežino, kaip tinkamai reaguoti. Plungės GMP siekia šviesti visuomenę ir suteikti reikiamų žinių, kurios padėtų išvengti skaudžių netekčių. Pirmoji pagalba skęstant apima ne tik žmogaus ištraukimą iš vandens, bet ir teisingą gaivinimą bei tolesnę priežiūrą krante.
Saugumas – pirmasis prioritetas gelbstint skęstantįjį
Prieš skubėdami į pagalbą, privalote akimirksniu įvertinti situaciją. Pagrindinė taisyklė yra tokia: netapkite dar viena auka. Jei nesate profesionalus gelbėtojas arba puikus plaukikas, šokti į vandenį yra rizikinga. Skęstantis žmogus dažnai panikuoja ir gali nevalingai jus nuskandinti griebdamasis už bet ko. Pirmiausia kvieskite pagalbą bendruoju pagalbos numeriu 112 arba paprašykite tai padaryti kitų aplinkinių. Tuomet ieškokite daiktų, kurie galėtų padėti skęstančiajam išsilaikyti paviršiuje: gelbėjimo rato, virvės, ilgos lazdos ar net pripusto kamuolio.
Kaip saugiai ištraukti nukentėjusįjį į krantą?
Jei nusprendėte plaukti prie skęstančiojo, stenkitės prie jo priartėti iš nugaros pusės. Tai padės išvengti jo sugriebimų, kurie gali būti pavojingi jums abiem. Jei žmogus jus sugriebia, pasistenkite panerti giliau – instinktyviai skęstantysis jus paleis, nes sieks iškilti į paviršių. Ištraukę žmogų į krantą, stenkitės jo galvą laikyti šiek tiek žemiau nei kūną, kad vanduo lengviau pasišalintų iš kvėpavimo takų, tačiau svarbiausia yra kuo greičiau pasiekti sausumą ir kietą pagrindą.
Pirminė apžiūra ir gyvybinių funkcijų vertinimas
Kai nukentėjusysis jau yra saugioje vietoje, būtina nedelsiant patikrinti jo sąmonę ir kvėpavimą. Atsargiai papurtykite už pečių ir garsiai paklauskite: „Ar jūs mane girdite?“. Jei žmogus nereaguoja, atverkite kvėpavimo takus atlošdami galvą ir pakeldami smakrą. Stebėkite krūtinės ląstos judesius, klausykitės iškvėpimo garso ir bandykite pajusti orą savo skruostu. Šiam vertinimui skirkite ne daugiau kaip 10 sekundžių. Jei kvėpavimas yra normalus, paguldykite žmogų į stabilią šoninę padėtį. Jei žmogus nekvėpuoja arba kvėpuoja nereguliariai, būtina pradėti gaivinimą.
Gaivinimo veiksmai: įpūtimai ir paspaudimai
Skirtingai nei esant staigiam širdies sustojimui dėl ligos, skendimo atveju pagrindinė problema yra deguonies trūkumas. Todėl gaivinimą rekomenduojama pradėti nuo 5 pradinių įpūtimų. Kiekvienas įpūtimas turėtų trukti apie vieną sekundę, stebint, ar kyla krūtinės ląsta. Po įpūtimų sekite schemą: 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 įpūtimai. Paspaudimų dažnis turėtų būti 100–120 kartų per minutę, o gylis – apie 5–6 cm suaugusiajam. Tęskite šį procesą tol, kol atvyks medikai, žmogus pradės kvėpuoti arba jūs fiziškai nebegalėsite tęsti.
Pagalba atgavus sąmonę ir antrinis skendimas
Net jei žmogus atgavo sąmonę ir atrodo sveikas, jis privalo būti apžiūrėtas specialistų. Egzistuoja „antrinio skendimo“ pavojus, kai į plaučius patekęs nedidelis kiekis vandens sukelia uždegimą ar edemą po kelių valandų ar net parų. Kol laukiate greitosios medicinos pagalbos, pasirūpinkite, kad nukentėjusysis nesušaltų. Nuimkite šlapius drabužius, apvyniokite jį sausais pledais ar striukėmis. Jei žmogus vemia, pasukite jį ant šono, kad jis neužspringtų.
Prevencija ir nuolatinis mokymasis
Svarbiausia pagalba yra ta, kurios neprireikia. Plungės GMP rekomenduoja visada maudytis tik tam skirtose vietose, nepalikti vaikų prie vandens be priežiūros ir niekada nevartoti alkoholio pramogaujant prie ežerų ar upių. Taip pat verta lankyti pirmosios pagalbos kursus, kur praktiškai išmokstama naudotis automatiniais išoriniais defibriliatoriais (AID) ir taisyklingai atlikti gaivinimo manevrus. Žinios suteikia pasitikėjimo, kuris kritinę akimirką gali išgelbėti kito žmogaus gyvybę.