Kas yra dirbtinis kvepavimas ir kodel jis svarbus?
Dirbtinis kvepavimas yra viena is esminiu pirmosios pagalbos priemoniu, naudojama tuomet, kai zmogus nustoja kvepuoti savarankiskai arba jo kvepavimas tampa neefektyvus. Kritinese situacijose, pavyzdziui, po skendimo, elektros smugio, apsinuodijimo ar sirdies sustojimo, smegenys pradeda kankintis del deguonies stygiaus jau po keliu minuciu. Dirbtinis kvepavimas padeda mechaniskai tiekti deguoni i nukentejusiojo plaucius, o is ten – i krauja, taip uztikrinant gyvybiniu funkciju palaikyma iki atvykstant profesionaliai medicinos pagalbai.
Plunges GMP informacinis portalas siekia svieti visuomene apie sveikatos issaugojimo budus, todel sio igudzio mokejimas yra laikomas ne tik techniniu veiksmu, bet ir pilietine pareiga. Nors siuolaikiniai gaivinimo standartai pabrezia krutines lastos paspaudimu svarba, dirbtinis kvepavimas islieka kritinis tais atvejais, kai kvepavimo sutrikimas yra pirminis (pavyzdziui, uzspringus ar skendus).
Kada reikia pradeti dirbtini kvepavima?
Pries pradedant bet kokius veiksmus, pirma taisykle yra uztikrinti sauguma – tiek savo, tiek nukentejusiojo. Jei aplinka saugi, patikrinkite zmogaus samone svelniai pajudindami uz peciu ir garsiai paklausdami: – Ar jus mane girdite? Jei atsakymo nera, zmogus nesureagavo, vadinasi, jis yra nesamoningas.
Kitas zingsnis – kvepavimo patikrinimas. Atverskite nukentejusiojo galva atgal, pakelkite smakra ir pasilenkite virs jo burnos, ziuredami i krutines lasta. Vertinkite kvepavima ne ilgiau kaip 10 sekundziu: ar matote krutines judesius, ar girdite kvepavimo garsa, ar jauciate iskvepiama ora ant savo skruosto. Jei zmogus nekvepuoja arba kvepavimo judesiai yra nereguliarus (pavyzdziui, pavieniai agonaliniai ikvepimai), butina nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos numeriu ir pradeti gaivinima.
Dirbtinio kvepavimo atlikimo technika
Dirbtinis kvepavimas dazniausiai atliekamas metodu „is burnos i burna“. Stai pagrindiniai zingsniai, kaip tai padaryti teisingai:
- Kvepavimo taku atverimas: Viena ranka padekite ant nukentejusiojo kaktos, o kitos rankos dviem pirstais kelkite smakra i virsu. Tai padeda liezuviui neuzkristi ir atverti kvepavimo takus.
- Nosies uzspaudimas: Pirstais, esanciais ant kaktos, svelniai uzspaudziama nosies minkstoji dalis, kad oras neiseitu per ja.
- Ikvepimas: Normaliai ikvepkite oro ir sandariai apziokite nukentejusiojo burna savo lupomis.
- Oro iputimas: Tolygiai puskite ora i nukentejusiojo burna apie 1 sekunde. Stebekite, ar nukentejusiojo krutines lasta pakyla – tai zenklas, kad oras pateko i plaucius.
- Iskvepimo laukimas: Patraukite savo lupas, laikykite galva atversta ir stebekite, kaip krutine nusileidzia pasyvaus iskvepimo metu.
Svarbu vengti per didelio oro kiekio ar per stipraus putimo, nes oras gali patekti i skrandi, o tai gali sukelti vemima ir papildomas komplikacijas.
Santykyje su krutines lastos paspaudimais
Suaugusiuju gaivinimo ciklas susideda is 30 krutines lastos paspaudimu ir 2 dirbtiniu ikvepimu. Paspaudimai turi buti atliekami greitu tempu (100–120 kartu per minute), o po 30 paspaudimu greitai atliekami 2 iputimai. Sis ciklas kartojamas be pertraukos, kol atvyksta medikai, atgaunama samone arba gelbetojas visiskai isenka.
Jei del kokiu nors priezasciu negalite ar nenorite atlikti dirbtinio kvepavimo (pavyzdziui, nera apsaugos priemoniu ar yra traumos), atlikite bent jau nepertraukiamus krutines lastos paspaudimus. Tai vis tiek yra geriau nei nieko nedaryti.
Patarimai saugumui ir efektyvumui
Atliekant pirmaja pagalba, rekomenduojama naudoti specialias kvepavimo kaukes ar pleveles, kurios saugo nuo tiesioginio kontakto su nukentejusiojo biologiniais skysciais. Visuomet prioriteta teikite savo saugumui. Plunges GMP portalas primena, kad teorines zinios yra vertingos, taciau geriausia jas uztvirtinti praktiniuose pirmosios pagalbos kursuose, kuriuose naudojami manekenai ir profesionali iranga.
Nuoseklus mokymasis ir pasiruosimas gali isgelbeti gyvybe. Sprendimas veikti kritineje situacijoje yra svarbiausias veiksnys, lemiantis nukentejusiojo isgyvenimo galimybes.